Žemės dienai

Po ilgos žiemos baltai nuklotos palaukės jau nebeteikia džiaugsmo, visa, kas gyva, trokšta šviesos ir šilumos. Tai mums atneša pavasaris, kuris lyg burtų lazdele pamojęs, pažadina gamtą. Tačiau šiemet pavasaris neskuba, vis delsia, klaidžioja ar sunkiai klampoja apsnigtais keliais, nežinia, bet eina labai lėtai. Gamta niekaip negali nuvyti apsnūdimą…

       O štai mūsų darželyje 2013 m. kovo 21 dieną nuo pat ryto zujo paukšteliais, vabaliukais, varliukais ir gėlėmis persirengę vaikai, aidėjo upeliuko čiurlenimo, paukščių balsų ir stebuklingosios fleitos garsai. Taip mažieji ,,Žirniukai” sveikino Žemę ir minėjo pavasario lygiadienį.

Vos tik pasakos skaitovė auklėtoja pradėjo: ,,Dideliame miške, žalios eglės šakelėje, įsitaisiusi minkštame guolyje, vieną gražų rytą atsibudo nuostabioji miško princesėlė (Gintarė „Pėlėdžiukų“ gr.). Pramerkusi žydras akeles pamatė, kad jau viskas aplinkui sužaliavę, sužydėję. Labai nuliūdo, kad pramiegojo pavasario stebuklą. Pamanė - reikia susikviesti draugus, pasidžiaugti pavasariu… Į mažas rankeles princesėlė paėmė stebuklingą fleitą. Kai užgrojo, nuo švelnios melodijos suskambėjo visas miškas...” Paukšteliai (,,Zuikučių” grupės vaikučiai), išskridę iš lizdelių, čiulbėdami, klegėdami, švilpaudami pritarė fleitos melodijai. Pasirodė skaisti saulutė (,,Drugelių” gr. vaikai). Čia pat pražydo pirmosios pavasario gėlytės („Boružiukų“ ir ,,Gėlyčių” gr. vaikai). Vabalėliai („Nykštukų“ gr.vaikai) iškišo ūsus, vangiai atmerkė akis, mat juos, saldžiai miegojusius po samanėle, pažadino švelni fleitos melodija. Kregždės, bitės, vabaliukai („Pėlėdžiukų“ gr. vaikai),varlytės ir gandrai („Smalsučių“ gr. vaikai) atvyko į mišką. Visiems buvo smagu mėgautis stebuklingos fleitos melodija.